Rusnės seniūnija

Rusnės seniūnija yra Rusnės saloje, Šilutės rajono savivaldybės vakaruose, buvusioje Mažojoje Lietuvoje. Rusnė. Plotas 5556 ha, 1984 gyventojai, iš jų 55 proc. darbingo, 21 proc. pensinio amžiaus. Teritoriją nuo Šilutės ir Kintų seniūnijų riboja upė Atmata, nuo Kaliningrado srities – Skirvytė. Seniūnijos vakaruose – Kuršių marios.

40 proc. seniūnijos teritorijos užima vandenys, 50 proc. – žemės ūkio naudmenos, 10 proc. – miškai, krūmynai. Saloje veikia 20 vandens kėlimo stočių. Pirmoji stotis pradėjo veikti 1907 m. Saloje esantis Dumblio ežeras yra 1,3 metro žemiau jūros lygio. Rusnės seniūnijos teritorijos paviršius – samplovinė lyguma, 05-1,5 m pakilusi virš jūros lygio (prie Dumblės ežero – 1,3 m žemiau jūros gylio). Upės – Skirvytė, Atmata, Pakalnė, Palaukys, Rusnaitė, Skatulė, Vilkinė, Vorusnė ir kt., Yra ežerėlių, pelkių, tvenkinių, senvagių ir daugybė kanalų. Visa seniūnijos teritorija priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui.

Rusnės seniūnijoje veikia Rusnės pagrindinė mokykla, specialioji internatinė mokykla, jaunimo klubas, vaikų lopšelis-darželis, ambulatorija, policijos nuovada, vaistinė, paštas, degalinė, valgykla, komunalinė tarnyba, seniūnijos bendruomenė „Rusnės sala“, Kaimo turizmo draugija, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Rusnės filialas, UAB „Rusnės tvenkiniai“, Klaipėdos teritorinės muitinės Rusnės upių uosto postas, smulkios žvejybos ir medienos perdirbimo įmonės, maisto ir ūkinių prekių parduotuvės, kultūros namai, biblioteka, polderių muziejus, Kazimiero Banio senovinis žvejo muziejus, evangelikų liuteronų bažnyčia, VšĮ „Salos etnokultūros ir informacijos centras“ (įst. 2002 m.).

Šyškrantėje plyti Rusnės tvenkiniai (plotas 384 ha), iš kurių 9 tvenkiniai skirti pramoginiai žūklei. Jie įžuvinti karpiais, karosais, kuojomis, lydekomis, lynais, baltaisiais amūrais, raudėm, ešeriais. Juose galima žvejoti visus metus.

Istoriniai paminklai: Rusnėje – miestelio centrinė ir pietinė dalys, evangelikų liuteronų bažnyčia (1809 m.), kapinynas (XVI-XVII a.). Šyškrantėje – namas gyventi potvynių metu ir etnoarchitektūrinė sodyba (XIX a. pab.), Uostadvaryje – švyturys (Uostadvario švyturys) (1873 m.), vandens kėlimo stotis (1907 m.), Pakalnėje ir Vorusnėje – evangelikų liuteronų senosios kapinės.

Dailės paminklai – Šv. Jurgio koplytstulpis (pastatytas 1990 m., skulpt. A. Šalkauskas) ir kt.

Verslas: žvejyba, žuvies apdirbimas, žemės ūkio produktų gamyba, pašarų ruošimas, turizmas.

Plačiau Wikipedijoje

Gyvenvietės: