Sistemos kūrėjas

Tel. (8 5)  215 0575
El. p. maps@hnit-baltic.lt
www.hnit-baltic.lt

Naudojama
technologija

Hostingo
partneris 


Apklausa

Kokios informacijos norėtumėte ieškoti per Maps.lt?

Įmonių, degalinių, bankų informacijos

Kaimo turizmo sodybų

Eismo informacijos realiu laiku

Lankytinų objektų informacijos

Nekilnojamojo turto informacijos

Naujienos

Tarp vaikų daugėja sergančiųjų širdies ligomis

vtv.lt

2012 09 17

Medikė teigia, jog per daugiau nei 30 darbo metų vaikų kardiologijos srityje, darbo padaugėjo 3-4 kartus. Ir dėl to, kad gausėja vaikų, sergančių širdies ligomis, gretos. Ypač jaunėja suaugusiesiems būdingos širdies ligos.

Kas turi įtakos vaikų širdies ligoms atsirasti, jaunėti?

Vaikų širdies ligas N. Rožnova skiria į dvi dalis: tai įgimtos širdies raumens ligos, taip pat ligos, įgytos po tam tikrų susirgimų bei vaikų širdies ligos, būdingos suaugusiems žmonėms. „Įgimtų širdies ydų ir širdies raumens ligų skaičius ilgą laiką nei didėja, nei mažėja. Tiek prieš kelias dešimtis metų, tiek dabar gimsta panašus skaičius vaikų su tokiomis bėdomis – maždaug 8-10 iš 1000. Įgimtoms širdies negalioms įtakos turi daugybė dalykų: paveldimumas, gyvenimo sąlygos, kaip moteris jautėsi nėštumo metu, kokia abiejų tėvų sveikata. Įtakos turi net profesija. Kai kurias vaikų širdies ligas galima pastebėti dar motinai besilaukiant, tik gimus kūdikiui – imtis jų gydymo“, – teigia medikė. Anot pašnekovės, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog per pastarąsias kelias dešimtis metų medicina labai pažengė į priekį – daugybė ydų ir širdies sutrikimų efektyviai gydomi, koreguojami, tad vaikai gali gyventi visavertį gyvenimą. Kalbant apie suaugusiesiems būdingas širdies ligas, kuriomis vis dažniau serga ir vaikai, tai – hipertenzija, nervų sistemos disfunkcija, širdies ritmo sutrikimai. „Verta atminti, jog šioje srityje diagnostika taip pat labai patobulėjo, tad dauguma ligų pastebimos laiku, neleidžiama joms progresuoti“, – atkreipia dėmesį N. Rožnova. Didžiausią įtaką širdies ir kraujagyslių ligų jaunėjimui, gydytojos teigimu, turi pasikeitusios gyvenimo sąlygos. Vaikai patiria daug didesnį psichologinį krūvį bei stresą  nei jų tėvai ar seneliai. Dauguma jaunosios kartos atstovų per mažai juda, per daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Daug vaikų turi antsvorio. „Hipertonikų gretas tarp paauglių didina ir XXI a. problema – kūno kultas. Berniukai užsiima kultūrizmu, sunkiąją atletika, merginos itin intensyviai sportuoja, kad turėtų išsvajotas kūno formas. Perdėti fiziniai krūviai augančią širdį veikia neigiamai. Tai jokiu būdu nereiškia, kad nereikia sportuoti, tačiau sporto šakas reikėtų rinktis apdairiai, nepamiršti sveiko proto ir saiko. Padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai vaikams paprastai nustatomi per profilaktines sveikatos patikras“ – apibendrina N. Rožnova.

  Atgal | Į viršų   Spausdinti  
Partneriai