vtv.lt

2012 08 28

Interviu ištrauka.

Vakar Jūs pareiškėte, kad stebuklingų pajamų kitų metų biudžete nenumatoma. Koks apskritai projektuojamas kitų metų biudžetas?

Aš kiekvieną kartą turiu pakartoti, kad stebuklų valstybės finansuose negalima projektuoti. Tą turi atsiminti visi: ir politikai, ir visi piliečiai. Ypač verta prisiminti artėjant rinkimams, kai įvairiausių stebuklingų pažadų pasipila šiek tiek daugiau. Kitų metų biudžete mes planuojame, kad valstybės pajamos šiek tiek augs, augs tiek, kiek augs ekonomika. Tikimės, kad ekonomikos augimui neturės labai neigiamos įtakos didesnės europinės problemos. Taip pat planuojame, kad kitais metais turėtume tęsti nuoseklią valstybės politiką gyventi pagal išgales. Turėtume siekti, kad valstybės pajamų ir išlaidų skirtumas ir toliau nuosekliai mažėtų. Noriu priminti, kad šiuos metus planuojame baigti su išlaidomis, kurios yra maždaug trim milijardais didesnės negu pajamos t.y. su 3 proc. biudžeto deficitu. Planuojame, kad tas skirtumas kitais metais turėtų būti dar mažesnis ir turėtų būti ne didesnis negu 2 milijardai litų t. y. apie 2 procentus. BVP. Turime ir toliau išlaikyti tą trajektoriją, kad išliktume gerai su savo finansais susitvarkančia valstybe, o tai leistų mums būti pasiruošusiems bet kokiems sukrėtimams, kurie gali įvykti Europoje ar euro zonoje. Tam turime turėti labai aiškų matymą. Planuoti kažkokių didesnių išlaidų lyginant su šiais metais neturėsime galimybių.

Jūsų manymu, ar pavyks laikytis Mastrichto kriterijų, kurie siejami su euro įvedimu?

Planuojame, kad kitų metų viešųjų finansų deficitas turi neviršyti 2 procentų. Noriu priminti, kad Mastrichto kriterijus yra 3 procentai. Valstybės skola išliks mažesnė nei 40 procentų. Mastrichto kriterijus yra 6 procentai. Infliacijos reiškiniams daugiausiai įtakos turi pasaulinės naftos kainos, taip pat tai, kaip atrodo reikalai toje pačioje Europoje. Tikėčiau, kad kitais metais Mastrichto kriterijus infliacijai Lietuvai nebus kokia nors didesne problema.

Tokiu atveju, Jūsų matymu, kada Lietuva galėtų įsivesti eurą?

Kai mes būsime pasiruošę ir kai bus pati euro zona pasiruošusi. Ne vieną kartą esu kartojęs, kad mums pats svarbiausias dalykas – pasiekti, kad gyventume pagal Mastrichto kriterijus, nes tai yra kriterijai, kurie ir tarptautinėse rinkose labai aiškiai parodo, jog mūsų ekonomika ir finansai yra sveiki. Euro įvedimas lieka mūsų strateginiu tikslu ir tam reikia pasiekti Mastrichto kriterijus. Bet taip pat mes norėtume, kad mums turint galimybę jungtis prie euro zonos ir euro zonoje būtų situacija aiškesnė, stabilesnė ir kad problemos euro zonoje būtų stabilizuotos.